BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Archyvas: ‘ekspermentai’ kategorija

15 dienų su fluxbox

2009-02-16



Prieš penkiolika dienų pamatęs
straipsnį-pradžiamokslį kaip pradėti naudoti fluxbox iš smalsumo
nutariau ją išmegintį. Buvo visko per tas dienas: smalsumo,
sumišimo, džiaugsmo ir nusivylimo, bet dabar kai jau visai
pripratau norėčiau pasidalinti mintimis. Likau sužavėtas.
Nepaisant pirmo įspūdžio, fluxbox tapo išties patogi,
minimalistine sistema. Bet pradekim nuo pradžių:

Visas
paruošimą dariau pagal ši
straipsnį:www.ubuntu.lt
Pirmiausia buvau nustebintas
fluxbox įdiegimo: jį įrašydamas per synaptic tikėjausi, kad tai
užtruks kokias penkias minutes ir bus diegta minimum 25mb paketu.
Smarkiai suklydau, pati grafinė fluxbox aplinka užėmė ~1mb, ir
buvo įdiegta labai greitai.

./fluxbox 

Pirma karta įsijunges fluxbox patekau į visai nepažįstamą
aplinką: taskbar'as apačioje ir vienintelis meniu paspaudus dešinį
mygtuką ant darbastalio (ir tai kažkoks kreivas). Kompiuteris
atrodė tuščias.

Šiaip taip pradėjau tvarkytis: Nuėjęs į
~/.fluxbox direktoriją greitai perpratau fluxbox pagrindą, jo
paprastumą .Toje direktorijoje radau kelis tekstinius failus kur ir
yra saugomi visi nustatymai:
     

-menu  Jame saugomi fluxbox meniu
nustatymai. Truputi ji pakoregavus galima nesunkiai susikurti sau
patogų menių.

Ypatumai:

  • Kiekvieną vykdomąjį menių punktą sudaryto 3 dalys:
    [exec] (pavadinimas) {komanda} o submeniu atrodo daugmaž taip:

[submenu] (pavadinimas)
[exec] (programa1)
{komanda1}
[exec] (programa2) {komanda2}
[end]

  • skirtukas [separator]

-startup Čia sąrašas programų
kuriuos pasileis startuojant sistemai.

Ypatumai:

  • kiekviena komandos eilutė pasibaigia &Prie šio failo
    beveik nelindau, nes įjungiant PC užkraunu tik porą programų,
    taigi mano pridėtos eilutės atrodė taip:

fbsetbg -f
/home/karolis/Paveikslėliai/fonai/graziausi/River.jpg &

#fono paveikslėlį geriausia nustatyti užkraunant PC
conky
&
# sistemos monitorius, kuris kartu ir papuošia
darbastalį

skype & #be komentaru :D
aterm
-name aterm -sl 3000 -tr +sb -si -sk -sh 60 -fn
-misc-fixed-medium-r-normal-*-*-120-*-*-c-*-iso8859-2 -g 130×51-0+0
-bl &
  # skaidrus artem terminalas, kuris įsiuvamas
į darbastalį

exec /usr/bin/fluxbox # fluxbox privalo
būti paleidžiamas paskutinis, geriausia ne foniniu režimu
-keys
man
labiausiai patikęs failas. Jo pagalba kiekvienam klavišui, klavišų
kombinacijai galima susieti tam tikrą komandą ar programą. Tarkim
norint padaryti kad firefox įsijungtu paspaudus win+F , į failą
reikia įdėti eilutę: “Mod4 F :ExecCommand firefox” . Šis
failas suteikia daugybe galimybių kurios placiau aprašytos
wikipedijoje
PS
nepatariu kokiai komandai suteikti vienintelio klavišo, nes tada
kiekvieną kartą paspaudus jį jūs paleisite programą.

Naršyklės

Tik pradėjęs naudoti fluxbox
pajutau koks lankstus linux gali būti. Fluxbox į sistemą įrašomas
vienas, visas kitas programas reikia įsirašyti pačiam, t.y
naršykles, darbalaukį ir kitą.
Mėgindamas fluxbox išmėginau
3 failų naršykles:

  • xFCE pamėgta Thuran

  • Paprasto dizaino EmelFM, sudaryta iš 2 failų explorerių ir
    terminalo.

  • bei supergreitą rox-filer

kaip bebūtų pasilikau prie Gnomėj
pamėgo Nautilo

Desktop
Nors
šiaip Gnomėj darbalaukiu nesinaudoju, laikau išjungtą, bet
fluxboxe negalėjau neišmėginti, poros darbalaukių programų:
fDesk ir iDesk. skirtumų tarp jų beveik nepastebėjau: fdesk icons
šviečia visą laiką, o idesk tik ant jų parodžius kursoriumi.
Daugiau skiriasi jų sandara: fDesk naudoja vieną failą, kuriame
sudėta visų iconų informacija, tuo tarpu idesk, kiekvienai iconai
reikia sukurti atskirą failiuką.
Beje, norint sukurti naują
iconą neužtenka kažko nutempti į darbalaukį, reikia pridėti
kelias eilutes nustatymų faile (pavadinimą, komandą, paveikslėlio
adresą, ir iconos kordinates). Patogu ir ne spręskite jūs, nes man
jų praktiškai nebeprireikia (turiu klavišų kombinacijas
:)

Išvaizda:
Kaip
ir kituose linux temų pasirinkimas yra nemažas, žinoma neprilygsta
gnome ar kde, bet mano nuomone pakankamas. dizainas paprastas,
neperkrautas, minimalistinis. Temų galima parsisiųsti
iš:
http://fluxbox.sourceforge.net/
http://customize.org/fluxbox
http://www.box-look.org/

Reziume:
Mėgindamas
fluxbox sužinojau daug naujų ir naudingų dalykų. Fluxbox turi
išties daug  galimybių, netingint biški padirbėti, galima
susikurti labai patogią darbinę aplinką. Tikrai nemanau kad ji
tinka tik seniems pc :)

Pliusai:
klavišų susiejimas
menių
konfiguravimas
naudoja mažai pc resursų
neperkrauta patogi
aplinka
lengvai konfigūruojama

Minusai
Originalus menių
punktų išdėstymas, padrikesnis už gnome (padirbėjus
ištaisomas/tingint padirbėti gal ir priprantamas;)
paspaudus
alt+F4 persijungia ekranas (ištaisoma/iš dalies patogu).

Pabaigai
mano fluxbox'as, su aterm terminalu, conky monitorium, idesk
(gentoo-bubble-icons), black_glassLborderless tema. P.S. netolimoje
ateityje Sirex sudomintas ketinu išmėginti  E17
:)

Rodyk draugams

Žaidimai linux’e

2009-02-13

Paskutiniu metu, artėjant ubuntu 9.04 ir windows 7 išliaidimams, ir vėl užsiplieskia daug ginču tema,LINUX vs WINDOWS, kuriose windows ‘fanboy’ vėl dalinasi savo turimais mitais: linuxe visas programas reikia kompiliuoti įrašinėjant, netinka žaidimams ir kita. Ta proga nutariau išsiaiškinti kaip gyvuoja linux žaidimu niša. Man jau atsibodo juose dalyvauti, tad šį straipsnį skiriu ne kontraargumentuoti diskusijas, bet linux gėrbejams, pasidalinti mintimis.

Linux žaidimus butu galima suskirstyti į tris rūšis: uždaro kodo komerciniai, žaidimai naudojantys kitu žaidimu variklius, ir atviro kodo žaidimai.

* Windows vartotojai iš dalies yra teisus sakydami kad linuxe trūksta žaidimų. Jei dažniausia kalba apie komercinius žaidimus (kuriuos ir težino :D). Taip, jų pasirinkimas yra išties skurdokas, kaip bebūtų tai yra ne dėl to kad linux per silpnas “kietiems” žaidimams, bet dėl to kad komercines kompanijos nėra suinteresuotos kurti žaidimus jiems, linux kol kas joms per maža rinka.
Iš tokiu žaidimu galėčiau parekomenduoti jau anksčiau aprašytą “Penumbra”, “Enemy Teretory Quake Wars”, “Savage2″ .
Didesni komerciniu žaidimu sąrašą rasit linuxlinks.com

* Kalbant apie perdirbtus žaidimus, naudojančius kitu žaidimu varikliukus, dideliu pagyrimo nusipelnė id Software kompanija, leidusi quake 3 varikliuką laisvai naudoti ir modifikuoti. Jis ir tapo žaidimų moder’ių mėgstamiausiu. Šio žaidimo perdirbinių yra daug, tad paminėsiu tik kelis (paskutiniai trys man labaiusiai patinka: ):


OpenArena


Tremulous


World of Padman



Wolfenstein: Enemy Territory


Urban Terror

* Kalbant apie atviro kodo žaidimus šendien padariau mini tyrimą- http://www.happypenguin.org/ svetainėje paskaičiavau, kiek išviso pasirodė įvairių žaidimų atnaujinimų, per pirmą šiu metų mėnesį. Resultatas išties džiuginantis, 109 atnaujinimai įvairiems žaidimams. Laisvu žaidimu gamintojiai išties nemiega.
Pamaniau negaišiu laiko aprašinėdamas tuos žaidimus, anglu kalba šiais laikais moka beveik visi, tad geriau viena kart pamatyti nei 3 kartus išgirsti :) ->> http://www.happypenguin.org/

Man asmeniskai labiausiai patiko:


Teewars


lincity-ng 2.0


SuperTuxKart 1.6


June 22, Enemy at the Gates


Regnum Online

Rodyk draugams

Linux is NOT Windows

2008-11-09





Benaršydamas internete radau įdomu
straipsni tokiu pavadinimu, kadangi jis sukurtas ir platinamas pagal
Creative Commons License
nutariau įdomesniais vietas išversti
ir papasakoti jums. Pilną šiuo kūrinio originalą rasite šiuo
adresu

!=

(Linux is Not Windows)

Problema 
#1 Linux nėra visiškai tas pats kas Windows.

Žmones
ateina prie Linux, tikėdamiesi rasti laisvą, atviro kodo Windows
versiją. Pakankamai dažnai jei tai išgirsta iš pačių Linux
entuziastų.
Kaip bebūtu tai yra paradoksali viltis.

Yra
daug specifinių priežasčių dėl ko žmones bando Linux , bet viska
apimanti priežastis: jie tikisi kad Linux bus geresne už Windows.
Vartotojai renkasi saugumo, stabilumo, greičio, kainos atžvilgiu.
Kiekvienas Windows vartotojas atėjąs į Linux tikisi kad tai bus
geriau nei jis turi.

Čia ir yra problema.
Juk
neįmanoma vienam daiktui būti geriasniam už kita, nebūnant
identiškam.
Puiki kopija gali būti lygi, bet ji niekada negali
pralenkti. Taigi, kai jūs meginate Linux vildamiesi, kad tai bus
geriau, jus neišvengiamai turite tikėtis, kad tai bus skirtinga.
Per daug žmoniu ignoruoja ta faktą ir kiekviena skirtumą tarp
Linux ir Windows laiko Linux klaida.

Kaip pavizdi galima pateikti firefox, vieną
didžiausių atviro kodo pasisekimo istorijų. Naršykle kuri paverge
pasauli. Ar ji pasiekė tokią šlovę imituodama IE, populiariausią
interneto naršyklę?

Ne. Ji buvo sėkminga nes
buvo geresnė už IE, o ji buvo geresne nes buvo kitokia.
Firefox turėjo daug naudingų funkcijų (kaip tab's), patogesnią, ne
tokią įkyrią paiešką ir kita. Ar ji turėtu šansų nugalėti IE jei
butu jos klonas? Ji tiesiog butų dingus i tamsą. Jie linux butu
windows klonas, tas pats nutiktu ir jam.

Problema #2 Linux per
daug kitoks nei Windows

Kitas nesutarimas iškyla kai žmones
supranta kad Linux turi skirtumų, bet pamato kad kai kurie skirtumai
yra per radikalūs. Greičiausiai didžiausiai šito pavyzdys yra
pasirinkimų gausa Linux sistemose. Ka tik įdiegtoje Windows
(„out-of-the-box-Windows“) vartotojas turi Classic arba XP
darbalaukį su įrasytomis Wordpad, Internet Explorer ir Outlook
Express programomis, kai tuo tarpu „out-of-the-box-Linux“
vartotojas gali pasirinkti iš keliu šimtų distribucijų, Gnome, KDE,
Fluxbox ir kitu darbalaukiu; vi, emacs ar kate editoriu; Qonqueror,
Opera, Firefox ar Mozilla mozila naršyklių, ir taip toliau.

Windows
vartotojai nėra pratę daryti tiek pasirinkimų .

Ar Linux turi iš tikrųjų būti taip
kitoks negu Windows? Galų gale, jie abu valdo OS. Jie abu daro tą
patį darbą: leidžia įjungti savo kompiuterį ir naudoti
programas jame. Ar tikrai jie turi būti daugiau ar mažiau
identiški?

Pažiūrėkite kitu kampu: Išeikime laukan
ir pažiūrekime į visas skirtingas transporto priemones,
pravaziuojančias keliu. Šios visos transporto priemonės,
suprojektuotos su daugmaž tuo pačiu tikslu: nuvykti iš taško A į
B per kelius. Atkreipkime dėmesį į jų išvaizdos įvairove.

Bet,
jūs galite pagalvoti, automobilių skirtumai yra iš tikrųjų
ganėtinai smulkūs: jie visi turi vairą, kojos pedalus, bėgių
rankeną, rankinį stabdį, langus ir duris, benzino baką… Jei jūs
galite vairuoti vieną automobilį, jūs galite vairuoti bet kokį
automobilį!

Ganėtinai teisingas. Bet ar nepastebėjote, kad
kai kurie žmonės nevairavo automobilių, o važiavo motociklais
vietoj to.?

Perėjimas nuo vienos versijos Windows iki kitos
panašėja į perėjimą nuo vieno automobilio iki kito. Win95 į
Win98, aš sąžiningai negalėjau pasakyti skirtumo. Win98 į WinXP,
tai buvo didesnis pakeitimas, bet iš tikrųjų nieko ypatingo.

Bet
perėjimas nuo Windows į Linux panėšėja į perėjima nuo
automobilio į motociklą. Jie gali abu būti OS/keliu transporto
priemonėmis
. Jie gali abu panaudoti tą pačią aparatinę
įrangą/kelią
. Jie gali abu aprūpinti aplinką tinkama valdyti
programas/transportą
nugabenti jūs nuo taško A į B. Bet jie naudoja iš
esmės skirtingus požiūrius, kad padarytų tai.

Windows/automobilis nėra saugus nuo
virusų/vagysčių,
jei jūs neįdiegiate antiviruso/spynos duryse.
Linux/motociklas
neturi virusų/durų, taigi jus esate saugus ir
neįrašias antivirusinės/durų.

Arba pažiūrėkime į tai
atvirkščiai:

Linux/mašinos
buvo suprojektuoti nuo pagrindo
daugialypiams vartotojams/keleiviams. Windows/motociklas buvo
suprojektuotas vienam vartotojui/keleiviui. Kiekvienas Windows
vartotojo/motociklo vairuotojas
yra įpratęs būti pilnoje jo
kompiuterio/transporto priemonės
kontrolėje visada. Linux
vartotojo/automobilio
keleivis yra pratęs būti jo
kompiuterio/transporto priemonės
valdovu tiktai prisijungiąs kaip
root/sėdincio vairuotojo sėdynėje.

Du skirtingi požiūriai į to
paties tikslo įvykdymą. Jie skiriasi fundamentaliuose būduose. Jie
turi skirtingas pranašumų ir trukumų: automobilis yra aiškus
nugalėtojas šeimos ir krovinio pervežime nuo taško A į B, nes
turi daugiau vietų ir daugiau talpos. Motociklas yra aiškus
nugalėtojas vieno asmens gabenime nuo A į B: nes lengviau įveikia
spūstis, naudoja mažiau kuro.

Yra daug dalyku, kurie nesikeičia,
kai jūs pereinate tarp automobilių ir motociklų: Jūs vis dar
turite įpilti benzino į baką, jūs vis dar turite važiuoti tuose
pačiuose keliuose, jūs vis dar turite paklusti šviesoforams ir
stop ženklams, jūs vis dar turite parodyti ženklą prieš posukį,
jūs vis dar turite paklusti toms pačioms greičio riboms.

Bet yra taip pat daug daiktų, kurie
keičiasi: Vairuotojai neturi dėvėti apsauginių šalmų, motociklo
vairuotojai neturi užsisegti saugos diržo. Vairuotojai turi pasukti
vairą, kad pasisuktu, motociklo vairuotojai turi pasilenkti.
Vairuotojai greitėja, paspausdami greičio pedalą kojomis ,
motociklo vairuotojai greitėja, pasukdami rankinį valdymą.

Motociklo vairuotojas, kuris bando
automobiliu įveikti posukį pasilenkdamas greitai susidurs su
problemomis. Ir Windows vartotojai, kurie bando panaudoti jų
egzistuojančius įgūdžius ir įpročius taip pat randa problemų.
Iš tikrųjų, Windows “Profesionalus Vartotojai” dažnai
turi daugiau problemų su Linux negu žmonės beveik be kompiuterių
patirties
, dėl šios pačios priežasties. Tipiškai, “Linux
nėra paruoštas darbalaukiui dar” argumentai, atsiranda nuo
įsisenėjusių Windows vartotojų, kurie samprotauja, kad, jei jie
negali Windows pakeisti i linux, mažiau - patyrusiam vartotojui nera
jokiu šansu.

Taip, kad išvengtų problemos #2:
nemanykite, kad daug žinantis Windows vartotojas reiškia, kad jis
yra ir daug žinantis Linux vartotojas: Kai jūs pradedate nuo Linux,
jūs esate naujokas.

Problem #5: The myth of “user-friendly”

“User-friendlly” yra labai
platus terminas kompiuteriu pasaulyje . Tai yra net ypač gero
webcomic vardas. Bet tai yra prastas terminas.

Jo prasme gera: programine įranga
turėtų būti kuriama atsižvelgiant į vartotoju poreikius. Bet šis
terminas paprastai naudojamas kaip paprastas konceptas, koks jis
nėra.

Jei jus praleidžiate visą laiką
dirbdami su tekstu, jums ideali programine įranga bus greita ir
galinga, leidžianti pasiekti didžiausia našumą mažiausiom laiko
sąnaudom. Paprasti klaviatūros sutrumpinimai ir operacijos be peles
bus didelės svarbos.

Bet jei tekstus tvarkote labai
retai, ir tik norite parašyti paprasta laišką, mažiausia ko norite
gaišti mokytis klaviatūros sutrumpinimus. Gerai organizuotas meniu
ir aiškios ikonos bus idealu.

Aišku, kad programine įranga
sukurta pirmam vartotojui netiks antram, ir atvirkščiai. Taigi kaip,
bet kokia programine įranga gali būti “user-friendly” jei
visi vartotojai turi skirtingu pageidavimu?

Atsakymas paprastas: “user-friendly”
yra neteisingas pavadinimas, ir toks, kuris priverčia sudėtingą
situaciją atrodyti paprastas.

Ką “user-friendly” iš
tikrųjų reiškia? Na, kontekste, kuriame tai panaudojama,
“user-friendly” programinė įranga yra “Programinė
įranga, kuri gali būti panaudota pakankamos kompetencijos vartotojo
be programinės įrangos ankstesnės patirties.” Tai turi
nelaimingą padarinį „lousy-but-familiar“
paverciancia i “user-friendly”.

Rodyk draugams

Ultimate linux, geriausias naujoko pasirinkimas?

2008-10-03

Siaip Ubuntu sistema siuo metu laikoma draugiskiausia pradedanciajam vartotojui, bet ir ji nera tobula. Pries pora dienu visai atsitiktinai narsydamas internete pastebejau Ultimate Edition (seniau vadinta Ubuntu ultimate edition) ir susidomejas nutariau ja ismeginti.
Naujausia sistemos versija yra 1.9, sukurta pagal  Ubuntu Hardy Heron LTS (8.04) tai reiskia kad ji savo pagrindu beveik niekuo nesiskiria nuo nuo ubuntu. Vienintelis skirtumas yra programu skaiciuje. Jei neklystu ju turetu buti 101 . ultimate edition 1.9 disko atvaizdas uzema 1.7GB kai tuo tarpu  ubuntu apytiksliai tik 700mb .

Vakar viska ismeginau pats. Naudojau LiveCD (jei tiksliau liveDVD turbut :)
Is dvd disko sisteme pilnai uzsikrove per 2.30 minutes. Gan normaliai kaip is dvd manyciau. I akis iskart krito juoda application panele, su ultimate logo, juodi landai, ir netradicinis kursorius, atrodantis lyg is kokio zaidimo… Nice:)

Buvau girdejas kad sioje versijoje daug demesio skirta dizainui :
temoms, wallpapers, splash screen ir t.t tad ispradziu tai ir nutariau
paziureti. Ir istiesu nuejas i desktopo nustatymus radau gal 16 fonu,
kai tradiciniam ubuntu ju yra tik 3. Apie temas tai net nekalbu, taip
ir nesuskaiciavau visu. Ju ten gal apie 50! jas visas miksuojant, keiciant
kursoriaus temas, iconas galima sukurti isties jauita aplinka.

Grazus pradiniai fonai
O stai kiek temu, net i ekrana netilpo :D

Dziugi zinia tiems kurie neturi interneto, sioje sistemoje visi vaizdo, muzikos kodikai iskart irasyti, tad norint naudotis didziaja dalim multimedijos nereikes papildomai jungtis prie interneto.

Filmai ir muzika kompiutery jauciasi neblogai

Programu sioje sistemoje isties daug, (man neuzteko kantrybes visu ju ismeginti:D ) pilnaverciam darvui+ uzteks ;) Tai mano manymu daugiau aktualu neturintiems interneto arba pradedantiesiams- pamatyti programu gausa, issirinkti tinkamiausia sau. Pazenge vartotojai zinantys ko reikia manau siu atveju  mieliau rinksis paprasta ubuntu ir rasysis tik sau reikiamas programas.

Dideliam dziaugsmui sioje sistemoje radau kelias programas Kurios ypac pravers pradedantiesiams:

EnvyNG- pades be problemu idiegti vaizdo tvarkykles, jas sukonfiguruoti (kad veiktu efektai ir tt). O tai mano manymu yra pati sunkiausia uzduotis pradedanciajam.

Sios programeles papartinos kiekvienam pradedanciajam

Yra ultimatix( buves automatix (pasirodo jis dar gyvas, nors ubuntu 8.04 jo versijos nebebuvo sukurta!)) Su juo lengvai ir greitai galimes irasyti dauguma licenzijuotu programu : Skype, Google Earth ir t.t

Stai ir skype turiu ultimatix pagalba

Saunu kad ideta Ubuntu Tveak programele, su karia galima palengvinti naudojimasi sistema.

Taip pat yra irasyti visi “blizguciai” : ComplizConfig Settings manager su visu complizu, emerald langai, bei Screenlets ir Gdesklets.

Kaireje Screanlets desineje Gdesklets

Kiek minima ju tinklapapyje Ultimate Edition iseina su Gnome KDE ir Xfce darbalaukiais, bet man asmeniskai veike tik gnome. Nors ir buvo sesijose paririnkimas bet ka bepasirinkdavau uzsikraudavo gnome. Nezinau kodel taip yra, gal jas dar reikai irasyti papildomai. Kaip bebutu tai vienintelis nesklandumas su kuriuo teko susidurti :)

Pabaigai noreciau pasakyti kad mano manymu tai yra isties puiki OS pradedantiesiams. Jei as buciau ja turejas kai pradejau naudotis linux startas butu buves daug lengvesnis ir greitesnis .

Stai keliatas nuorodu :

Pagrindine UltimateEdition svetaine:
http://ultimateedition.info/

Is cia galite parsisiusti sia OS

P.S. ateinanciu metu ketinu ismeginti ultimate gamer edition 1.8 kuri sveria net 3.7GB idomu kas ten bus gero . veliau  parasysiu ispudzius ;) (cia manau bus apie kita penktadieni, kai rasiu nuo mokslu laisvo laiko:)

Rodyk draugams

Antra dalis:Sistemos konfiguravimas

2008-07-09

Sikart trumpai apzvelgsiu naujai irasyta sistema, jos konfiguravima, pritaikyma savo poreikiams.

Vyrauja nuomone kad sukonfiguruoti linux yra sudetinga ir uzema daug pastangu bei laiko. Sutinku, kad pradedanciajam taip gali pasirodyti , kai nezinai nuo ko net pradeti. Tai ir pasistengsiu visa tai paaiskinti, ir tuo paciu palyginsiu su windows konfiguravimu. Pamatysit, nebus jau taip sunku, mums pakaks poros paprastu komandu:)

Windows

Pirmas vaizdas:


Ijungus svieziai irasytus windows gavau “pilnai” paruosta paketa: windows media player- filmams ziureti, wordpad- tekstams kurti, exploreri6 patogei narsyti  internete, programa irasyti CD ir moderne grafikos apdorojomo programa Paint :D nieko naujo :( sakot kad tai yra todel kad WindowsXP sukurtas pries septynerius metus? zinoma tai turi kazkiek itakos, bet nedaug- toki pati wordpad naugojau ir 98 metais, o ir vistoi neka daugiau. Ape paint net nekalbu, kiek zinau jis jau 17 ar 20 metu toks pats :D bet tai suprantama, jug M$ neturi prasmes ka geresnio ideti, Savo branguji offisa ji pardavineja atskirai. (stai ka reiskia uzdaras kodas)

Konfiguracija:

Apie windows konfiguravima neisiplesiu, ir taip milijonus kartu viskas daryta. Pasakysiu tik ka man teko padaryti kad galeciau pilnavertiskai ja dirbti:

Is pat pradziu teko idiegti draiverius kurios gavau prie motinines plokstes(CPU, garso,usb ir kita). viskas butu uztruke gal apie 5 min , jei ne tas klaikus restartavimas po kiekvieno draiverio irasymo. 7-8min
Po  to susitvarkiau interneta. 3min
Kai yra internetas reikejo padorios narsykles, 6 exploreris man neprie sirdies :D tad parsisiunciau ir idiegiau lapute (firefox) 5min
Dabar reikejo antivirusines, kad jausciausi saugus. Parsisiunciau ir idiegiau AVGfree edition, 6min+ restart:(
kai jauciausi saugus reikia kazka pagalvoti ir apie grazu vaizda. Is ATI parsisiunciau Catalyst draiverius, ir juos idiegiau. 12 min + restart.
perkrovus paaiskejo kad truksta kaskokios Microsoft bibliotekos, ka kazko pan, Atnaujinau sistema, parsisiunciau framework.net ar kazka pan. vel restartavau
irasiau directX, restartavau
galiausiai parsisiunciau vaizdo kodikus kodikus.

Lig ir viskas, turiu tuscia windows, su kuria galiu pilnapusiskai pasyti tekstus, paisyti, klausyti muzikos, siureti filmus ir narsyti internete :D Sutvarkyti nebuvo labai sunku, bet automatikos nulis, viska siustis ir irasyti teko paciam, be to restart po beveik kiekvienos tvarkykles irasimo labai nervindavo, bei gaisindavo.

Ubuntu

Pirmas vaizdas:

Katik irasytoje sistemoje radau daugybe programu, visapusiskai palengvinanciu darba

nero atitikmeni  Brasero, OpenOfiso rinkini, protoshop'o atitikmeni Gimp, Firefox3.b , saunu muzikos grotuva rhithmbox, torentu programa, pasto programa, bei movie player'i.
Stai ka reiskia laisvas kodas- pilnai darbui paruosta sistema.

konfiguracija
:

O dabar paaiskinsiu kaip nesunkai susikonifuruoti Ubuntu:

Pirmiausia kaip sutvarkyti interneta:
Jei naudojates zebra internetu, ar jungiates per pppoe protokola pakanka terminale (appolications->reikmenys->terminalas) suvesti eilute : '

 sudo pppoeconf

atsiradusiamiame lange kelis partus spusteleti yes, suvesti prisijungimo varda ir slaptazodi ir internetas bus prijungtas.
kitu atveju reikia nueiti system->administravimas->tinklas ir ten nustatyti jusu duomenis.

Pries pradedant tolesni tarba atnaujinkime sistema, kad butu naujausios versijos, istaisytos rastos klaidos ir nekiltu problemu.
system->administravimas->atnaujinimu tvarkyle

Vaizo draiveriu suderinimas.

siaip sis darbas yra nelengvas, kadangi tenka rankiniu budu configuruoti xorg.conf faila, bet visai nesenai radau tokia programa EnvyNG kuri automatiskai parsiuncia ir sutvarko vaizdo draiverius, bei efektus. apie tai ir papasakosiu:
Tereikai nueiti i paketu tvarkykle synaptic ir per paieska susiradus EnvyNG ja idiegti. programa atsiranda meniu juostoje sistemos irankiai. Ja ijungus pasirinkite vaizdo plokstes gamintoja ATI ar Nvidia , automatic hardware detection ar apply. Programa pati parsius ir sukonfiguruos viska pagal jusu vaido plokste. Darbas trunka apie 7min

Du pagrindiniai darbai baigti. Kita iranga sistema aptinka ir sutvarko pati, papildomu draiveriu jums diegtis nebeprireikes.

Dabar komandu eiliteje suveskite:

 sudo apt-get install ubuntu-restricted-extras

kad butu parsisiustos visos papildomos bibliotekos, kodikai ir kita ko del licenziju negalejo ideti i cd.

Darbas baigtas!

As paaiskinau kaip atlikti pagrindinius konfiguracijos veiksmus ubuntu sistemoje, dabar jusu eile pritaikiti ja savo poreikiams:)

P.S. atliekant si tirima, configuruojant OS prie ubuntu sugaisau apie pusvalandi, o prie windows net valanda.

Rodyk draugams

Trecia dalis:Programu irasymas

2008-06-13

Perspejimas: Pradedant naudoti ubuntu teks pakeisti filosofija: reikes uzmirsti virusus, 'serialu' ar 'cracku' siuntimasi, galvos lauzyma bandant nuvogti programas. Sutinku, bus nelengva, bet as isgyvenau, isgyvensite ir jus:)

Katik atkeliavusiems is windows gali iskilti klausimas: kaip idiegti programas. I ji atsakymai yra keli, juos ir pameginsiu apzvelgti.

Jei pasakyciau kad programa imanoma idiegti vos poros mygtuku paspaudimu nepatiketumete manimi, pavadintumete mane melagiu:D Na tai dabar jums pameluosiu kad imanoma:D Stai kaip:

tai yra pirmas ir paprasciausias budas idiegti programas. Viskas yra daroma is paketu suvestiniu- is “Add/Remove aplications” arba “synaptic” (system->administravimas->paketu tvarkykle synaptic). pakanka susirasti programa, ja pazimeti varnele, paspausti aplly ir programna bus automatiskai parsiusta ir idiegta.
“Add/Remove aplications” ir “synaptic” atlieka ta pacia funkcija- siuncia ir idiegia paketus, vienintelis skirtumas: “Add/Remove aplications” yra orentuota tik i programas, o 'synaptic' nevien, ten galima rasti visokiu sistemos paketu, draiveriu, biblioteku ir t.t..

Dar netikite manimi?:D

Stai pavizdziui nutariau atsisiusti programa XaraX, skirta paisyti iskiliajai grafikai.

1. Ijungiu Add/remove Applications, ir pazymiu issirinkta programa  varnele.

2. spaudziu apply changes


3. apply

4. Manes papraso ivesti slaptazodi (foto nesigavo: ) ivedu ir laukiu kol parsius.


Siuntimas baigesi, dabar instaliuojama
Instasliacija dazniausiai yra automatine, patiems nereikia vargti. Baigus instaliacijai pasako kad visi paketai sekmingai idiegti, Valio, Programa jau mano kompiuteryje! dabar tai papaisysiu :D

Panasiu principuveikia ir Synaptic.

P.S. vienu metu negalima ijungti dvieju programu atsakingu uz paketu diegima.

Tai padarius ismeta pranesima
 
na kaip, sunku buvo? ;) zinoma tai tikrai neprilygsta paprasnajam windows programu irasymui, kur nusprendus irasyti noryma programa pakanka pagooglinti eiskant jos, paciam parsisiusti ir vos 10-ies mygtuku spektejejimu ja ideigti;D

Antras budas. per komandu eilute (terminala).

Sis budas yra supaprastinta arba pasunkinta (jums spresti) pirmo budo versija, ja galima idiegti visas programas paminetas pirmoju budu, ir netik.

Sis budas bus atliekamas per terminala (komandu eilute) , baisiausia programa su ja nesusipazinusiems :D
O bijoti nera ko , ji galima nesunkai perprasti, jis nesikandzioja, o su terminalu stebuklus galyma nuveikti :)

Stai kaip viskas vyksta:

terminale yra suvedama eilute


sudo apt-get install programos_pavadinimas

tai yra pakankamai nesudetingas ir greitas budas idiegti programas ir paketus: pvz jei jums reikia programos audacity rasome:

 sudo apt-get install audacity

irasymas prasideda; jis atrodo mazdaug taip:
Reading package lists... DoneBuilding dependency tree       Reading state information... DoneThe following extra packages will be installed:  libflac++6Suggested packages:  ladspa-pluginThe following NEW packages will be installed:  audacity libflac++60 upgraded, 2 newly installed, 0 to remove and 0 not upgraded.Need to get 2996kB of archives.After this operation, 8905kB of additional disk space will be used.Do you want to continue [Y/n]? y Get:1 http://lt.archive.ubuntu.com hardy/main libflac++6 1.2.1-1ubuntu2 [40,6kB]Get:2 http://lt.archive.ubuntu.com hardy/universe audacity 1.3.4-1.1ubuntu1 [2956kB]Fetched 2996kB in 23s (125kB/s)                                                Selecting previously deselected package libflac++6.(Reading database ... 167375 files and directories currently installed.)Unpacking libflac++6 (from .../libflac++6_1.2.1-1ubuntu2_i386.deb) ...Selecting previously deselected package audacity.Unpacking audacity (from .../audacity_1.3.4-1.1ubuntu1_i386.deb) ...Setting up libflac++6 (1.2.1-1ubuntu2) ... Setting up audacity (1.3.4-1.1ubuntu1) ... Processing triggers for libc6 ...ldconfig deferred processing now taking place
Ir stai Audacity jau mano ubuntuose :) Na ar buvo taip jau sunku?;)
trecias budas: Ubuntu priklauso debian seimai, tad programos i ji gali buti irasomos is debian paketu (panasiai kaip Windows is EXE ar MSI). Tai yra istien nesunkus ir pilnai automatyizuotas darbas.Siuos paketus reikia siustis ir interneto rankiniu budu : paklausti googles (programa deb packages;ubuntu packages ar pan. ) arba tiesiog nueiti i norimos programos svetaine ir parsisius *.deb pazimetapaketa Stai pavysziui kaip parsisiusti Skype:nueiname i skype puslapi , ir paspaudziame ant Ubuntu 7.04+, parsiusiunciame deb faila, ir ji atidarome. Isijungia Package installer , kureme galima rasti visa info apie si paketa. Norint idiegti pakankapakanka paspausti mygtuka install (pas mane jau ideigtas, tad rodo reinstall :) , ir Skype bus idiegta :) Nemazai debian paketu galyte parsisiusti is http://packages.ubuntu.com/ Yra ir dar vienas idiegimo budas- is iseities tekstu, jie dazniausiai baidiasi tar.gz arba tar.bz2, betsis budas yra nelengvas, ir kiekvienai programai skiriasi, tad apie ji nepasakosiu . ( ir pats darnedaug galiu asakyti :p) Seme straipsnyje papasakojau pagrindinius programu idiegimo butus, gal kam nors pades, pravers :)

Placiau apie programu diegima galite pasiskaityti cia

Rodyk draugams

Pinma dalis:Irasymas

2008-06-12

Visai nesenai turejau saunia galimybe irasyti Windows XP  ir Ubuntu, buvau katik pasiemes kompiuteri Is garantinio aptarnavymo, tad nutariau viska irasyti is naujo. Si karta irasymas buvo nevisiskai tradicinis. Visa idiegimo procesa stebejau su chonometru desineje rankoje ir blonknotu kaireje (as kairiarankis :P) :D norejau kuo tiksliau viska ismatuoti, palyginti ir aprasyti. Ar pavyko, spreskit jus .
P.S: darbo rezultatas mane pati truputi nustebino .

Pradzia:
Is pradziu nutariau idiegti windowsXP, nes ji nesugeba sukurti GRUB boot meniu (ijungus kompiuteri vietos kur gali pasirinkti kuria OS uzkrauti) , siam darbui pasinaudosiu Ubuntu, jis sukurs ir automatiskai sutvarkys GRUB'a . (jei pirma buciau irases Ubuntu , o Windows po to, buciau susidures su problemom: Windows panaikintu GRUB, tad negaleciau pasirinkti kuria OS uzkrauti)


GRUB meniu

WindowsXP idiegimas:

Neabejoju, kad daugumai yra nors karta tekia idiegti Windows ir zinote kaip tai vyksta, tad labai neissiplesiu.

Idejus WindowsXP CD perkroviau kompiuteri, ir pradejau laukti, kolink pakraus diegimo meniu. CD nuskaite ir pakrove per 2min.
Ah.. uzplusta misrus jausmai ir vel “blue screan”
Pasirenku kad man reikia irasyti Windows, ir paspausdamas F8 sutikdamas su Bilo licenzija, kurios taip neikas ir neperskaite (o kam ja skaityti , ten tik draudimai :D ) :D Kitam lange susikuriu savo particija, kurioje laikysiu windows ir paspaudziu ENTER. Trukme 1min
prasideda pagrindiniu failu kopijavimas. Jis trunka 3 min.


Windows licenzija

Kompiuteris persikrauna, ir ekrane pasirodo Windows logo. Pagaliau grafine aplinka!
4 min kazka krauna is kompakto, configuruoja.
Stai pasirodo pirmasis langas ! prasideda nustatinejimas:

1langas: regijono ir kalbos nustatymas
2langas: vardas/organizacija
3langas: windows lisenzijos raktas, be kurio windows neidiegsi (labai draugiska:D )
4langas:kompiuterio vardas
5langas:data
6langas:interneto nustatymas
trukme 3min


diegiamia windows

prasideda tikrasis irasymas, laikrodis kampe rodo kad visa truks 30 min.
kol raso galima paskaityti Microsoft propoganda :D “better , an exciting new look, work anytime, anywhare; enjoy usung windows XP; try the eassiest Windows yet” wau :D


Saugiai, greitai ir lanksciai! :D

Po 12 min si irasimo dalis baigta
Dabar liko paskutiniai potepiai: Persikrovius PC windows nustato raiska, o tau leidzia prisiregistruoti internete, ir susikurti naujus vartotojus. 1min

Sveikiname, darbas baigtas “jums gime Windows” :D

Irasymas truko: 22 min

Ubuntu 8.04 Hardy Heron indiegimas
dejus Ubuntu Live CD i kompiuteri ir ji perkroviau.

Ekrane pasirode meniu langas leidziantis pasirinkti kalba. O ir lietuviu yra, su visom nosinem ! tik 'test memory kazkodel angliskas liko :D


Spaudziu idiegti .
Greitai ikeliamas Linux branduolys, ir pradeda krauti sistema (LiveCD)
Po 2 min Live CD pakrautas, as jau grafineje aplinkoje! mane pasitinka sulietuvintas septiniu zingsniu gidas, padesiantis sutvarkyti nustatymus ir irasyti sistema.

1 Zingsnis: kalbos pasirinkimas
2 Zingsnis: vietoves pasirinkimas
3 Zingsnis: kaviaturos isdestymas (patariu is pradziu rinktis angliska klaviatura, o lietuviska nustatyti jau idiegus sistema, nes kitu atveju gali kilti mazu nesklandumu)
4 Zingsnis: disko paruosimas . Galima pasirinkti Automatini arba Rankini paruosima. As pasirinkau rankini nes norejau viska ismeginti pats, nustatyti man geriausia varianta. Pirma karta diegiant sis zingsnis man pasirode sudetingiausias, kadangi linux failu struktura skitiasi nuo vindows:

  • Pirma. Cia neegzistuoja C ar D diskai (teks biski pakeisti filosofija, praplesti suvokimo ribas :D). Pagrindinis skirsnis yra zymimas „/“ simboliu, jame idiegiama OS. Aplankale „/home” yra saugomi visi dokumentai, programu nustatymai ir kita. Kiti diskai , CD/DVD irenginiai, 'particijos' yra prijungiamos (mount) prie „/“ aplankalo. Nera grieztai nustatytos prijungimo vietos, zinoma, yra 'default' nustatimas, kur dazniausiai yra prijungiamos 'particijos' , bet rankiniu budu particija galima prijungti praktiskai betkur. Dar egzistuoja  linux „swap“ failų sistema- laikinosios diskinės atminties skirsnis, kuris pasitelkiamas kai pritruksta RAM atminties ; arba uzmigdant kompiuteri.
  • Antras skirtumas tarp windows ir linux yra failu sistemas, linux'uose ju yra zymiai daugiau. (P.S. yra mitas kad linux negali dirbti su NTFS. Taip jau senai nera, linux be problemu atidaro NTFS ; FAT sistemas, dirba su jomis. Vienintelis negalimas dalykas yra- linux operacies sistemos irasymas NTFS particijoje). Sioje srityje dar neturiu daug patirties tad negaliu papasakoti apie ju ivairove. Galiu tik pasakyti: kad pagal 'default' „/“ ir „/home“ skirsniuose yra naudojamos ext3 , o laikinosios diskinės atminties skirsnyje „swap“ failu sistemos.

5 Zingsnis: Vartotoju ir ju failu inportavimas is Windows ar kitu OS . Siame zingsnyje galima pasirinkti kad vardotojai bei failai is “MyDockuments” ir kitur butu nukopijuoti i UbuntuOS
6 Zingsnis:Administratoriaus sukurimas, slaptazodzio sukurimas, ir kompiuterio vardo parinkimas.
7-ame Zingsnyje jums bus parodoma visu jusu parinktu nustatymu isklotine, beliks paspausti migtuka install ir diegimas prasides.

Nustatimams parinkti man prireike 3 minuciu (didziaja dali uzeme Disko skirsniu kurimas, mastymas kaip cia butu geriau parinkus)
Po to sekes diegimas truko 8.32min.

Kompiuteris persikrove , paprase isimti CD, ir jau turejau pilnai irasyta UbuntuOS.

Irasymas truko: 13min.

Apibendrinimas:

Idiegti windowsXP uztruko: 22min
Idiegti Ubuntu8.04 uztruko:13min

Windows idiegimas vyko 3 etapais:tekstiniu rezimu (pagrindiniu failu kelimas, skirsniu formatavimas)grafineje aplinkoje (6 zingsniai derinant sistema)grafineje aplinkoje (baigiant paskutinius "potepius",)                                                                                                prireike 2 perkrovimu

Ubuntu idiegimas vyko 1 etapu:grafineje aplinkoje , 7 zingsniais derinant sistema                                                                                                 neprireike perkrovimu

PabaigaiTikuosi savo darbu man pavyko paneigti mitus kad Ubuntu Linux irasyti yra sudetinga ir sunku. Nepaisant tekste paminetu juokeliu apie Windows, atliekant skaiciavimus stengiausi islikti objiektyvus, vertinti nesaliskai. Issamiau apie Ubuntu pagrindu sukurtu Baltix instaliavima galita paskaityticiaP.S. Nors cia aprasytas baltix diegimas, bet jis beveik niekuo nesiskirai nuo Ubuntu diegimo, nes baltixpagrina sudaro Ubuntu.



Rodyk draugams