Kartais dėl įvairių priežasčių
nutinka kad tenka perrašyti Linux, ar tai būtu dėl nepavykusio
eksperimento, netinkamų tvarkyklių, ar kito, visad iškyla rūpestis
kad vėl reikės vargti diegiant visus buvusius paketus. Pasirodo to
išvengti nėra taip sunku:

1 Įjungę synaptic pasirinkite File->Save Markings, pažymėkite varnele „Save full state, not
only hanges“ ir išsaugokite šį failą USB atmintinėje, ar kur
jums patogu.

2 Pasidarykite /etc/apt/sources.list
atsarginę kopiką, ją taip pat išsisaugokite USB

3 Perrašę Ubuntu, savo turimą
sources.list failą pakeiskite vietoj originalo.

4 Įjungę synaptic paspauskite reload,
vėliau pasirinkite File->Read Markings ir pažymėkite anksčiau
išsaugotą failą . Synaptic pažymės reikiamus failus įdiegimui,
jums teliks paspausti Apply, kad reikiami failai būtu parsiųsti ir
įdiegti.

Štai ir viskas, savo kompiuteryje
turite tuos pačius paketus kaip ir prieš perrašymą. Beje, šis
būdas taip pat praverčia, kai į daug kompiuterių tenka įdiegti tą pačią
programinę įranga.

Būkite atsargūs:
Neužmirškite pasidaryti source.list
failo kopijos:
“sudo cp /etc/apt/sources.list
~/sources.list.backup“
Kitaip, jei paketų saugyklos nesutaps,
šis patarimas neveiks.

Vykdant šį patarimą tarp skirtingų ubuntu versijų(8.04;8.10;9.04 ir t.t) gali iškilti nesklandumų, kadangi kai kurie paketai gali būti skirtingų versijų, arba gali skirtis jų pavadinimai.

Paremta pagal http://www.ubuntugeek.com

Štai pro langą, jau žiba pavasario
saulė. Nors palei žemę dar sniegas, bet širdyje šimtaprocentinis
pavasaris. Nesnaudžia ir Ubuntu Lt komanda, prieš akis didelis
įvykis, Ubuntu 9.04 pasirodymas. Nors iki jo dar nemažai laiko,
beveik du mėnesiai, bet release party darbai jau prasideda. Ir vėl
kaip ir kas kartą ieškomi bendraminčiai žmonės kurie sutinka
organizuoti išleidimo šventes savo mieste, vėliau bus dalyviu
registracija.
Nors praeitais metais man asmeniškai ir nesigavo
surengti release party Ukmergėje, nes pritrūko žmonių, šiemet
neabejoju bus kitaip- per tą laiką teko sutikti keletą
bendraminčių, pakonsultuoti per Sklype pradedančiuosius, tad
tikrai manau: smagu bus susitikti ir visiems pabendrauti
:)
Apžvelgiant praeitų metu release party, jį galima vadinti
išties nusisekusiu, jame sudalyvavo apie 80 žmonių, iš jų pusią
Vilniuj, nemažai Panevėžy, Kaune, Klaipėdoj. Neabejoju kad šių
metų releas’as, bus dar gausesnis.

Tad kviečiu visus norinčius, nesvarbu
kiek pažengusius prisijungti. Nereikia bijoti, jei dar tik ką
pradėjai naudotis ubuntu, nesijauti pilnavertis jos narys, ubuntu
benduomėnė išties draugiška, ir priims visus norinčius daugiau
sužinoti, be to tai bus puiki proga praplėsti žinias, akiratį,
bei susipažinti su panašiai mąstančiais žmonėmis.

Detalus, rengėjų ir dalyvių sąrašas
pateiktas www.ubuntu.lt
svetainėje. O jei taip atsitiktu, kad nerastumėt jūs mieste rengiamo  release party, nebijokite būti pirmas :) Nieko sudėtingo daryti
jums neteks: reikės tik pasiūlyti galimą vietą, palikti savo
duomenis, kad miestelėnai galėtu su jumis susisiekti, viską
suderinti, bei likus savaitei, žinant dalyviu skaičių rezervuoti vietas. Taigi, jei norinčių jūsų mieste atsiras- smagiai praleisite laiką,
jei ne- nieko neprarasite :)
Registracijos bus paskelbtos kovo 16 dieną. Tad savanoriai iki to laiko turi pranešti apie save

Dėmesio! Registracija baigiasi balandžio 19 dieną

Paskaitęs Drumzlės įrašą net žagtelėjau. Pasirodo elektromart'as
pardavinėja ubuntu cd, ir žinot už kokią kainą? 19.99Lt . Čia
tai biznis, žiauru!! Štai truputis matematikos: ubuntu
eParduotuvej 200CD galima nusipirkti už £ 135.32 (528.56lt) , taigi
1 cd savikaina gaunasi 0.675 £ (2.66lt). Tada už vieną parduotą
CD parduotuvė gauna, nei daug nei mažai 19.99-2.66=17.33lito.
Tarkim nusipirkus vieną dėžę CD ir pardavus juos po 19.99lt ,
gausime 3998lt . 3998lt-528.56lt=3469.44lt. Na bet ne tai yra žiauriausia,
suprantu toks jau verslas.
Versija kuria jie pardavinėja išleista
prieš penkis metus (ubuntu4.10), t.y jau radikaliai atgyvenusi
(naujausia dabartinė versija 8.10, o balandi bus išleista 9.04)
oficialios ubuntu programų saugyklos tai versijai buvo panaikintos
beveik prieš 2 metus!!

Taigi vartotojai nusipirkę linux,
gauna jau senai nebe palaikomą, pasenusią sistemą, Taigi iškilus
problemom vartotojas grįžta prie windows, ir galvoja kad linux dar
nepritaikyta paprastam vartotojuj.

Paskutiniu metu ateina labai labai daug naujienų
iš atviro kodo stovyklos. Tad nutariau jas trumpai apžvelgti, ir
pasąmpotauti kas ir gali nulemti tolimesne atviro kodo bei linux ateitį.


Pradekime nuo Windows 7:

Tikriausiai abiems stovykloms naujosios
Windows versijos pasirodymas sukelia daug nerimo, ir prieštaringų
minčių. Nuo šios versijos priklauso kaip toliau elgsis Windows
vartotojai. Jei MS pavyks padaryti išties gerą gaminį,
neabejotinai Microsoft ir toliau išlaikys vartotojų daugumą, o
jeigu šią versiją lydės vista „sėkmė“ galima tikėtis nemažo
Linux gretų pagausėjimo. Nesėkmingu atveju tai gali būti lemtinga
klaida Microsoft istorijoje, eilini syki nuviltiems vartotojams liks
dvi išeitys, likti prie „skęstančios XP geldos“, arba ieškoti
kažko naujo.

Prisiminkim praeitį, po nesėkmingo
vista debiuto nevienas norėdamas kažko naujo išbandė Linux,
nemažai prie jo ir pasiliko (tarp jų galima priskaičiuoti ir
mane:), tad ar ši istorija negali pasikartoti vėl?

Apie Windows 7, savo nuomonės, manau,
nereikšiu, ji gali kai kam pasirodyti nesubjektyvi, tik pareikšiu
užuojautą nusipirkusiems vista, ir ketinantiems dar kartą mokėti,
kad gautu aptvarkyta jos versiją

Netbook:

Tai dar viena fronto linija kur MS
pralaimi karą, pati Microsoft pripažino patyrusi
nemažą nuostolį dėl savo OS nepopuliarumo šių tipų
kompiuteriuose. Mano žiniomis Linux OS buvo įdiegta į 30 proc.
visų parduotų „netbook“ tipo kompiuterių.

Nors sakoma kad Windows 7 netbook'uose
dirbs greičiau, nemanau kad tai turės didelės įtakos: kaip ne
paslaptis Windows daugiausia renkasi žmonės kuriems rūpi naujausi
žaidimai ( vadinamieji „gameriai“), o čia žaidimų aspektas
nėra svarbus. Žmonės perkantys netbooks ieško kompiuterio tinkamo
kelionėse, atliekančio pagrindines funkcijas, ir manau neketina
mokėti papildomai už Windows OS, kai Linux gali atlikti tas pačias
funkcijas ne ką prasčiau ir dar nemokamai.
Be to kai kurios
didžiosios kompanijos irgi susidomėjusios šia niša, štai pati Intel
irgi kuria savo OS
netbook'ams
Linux pagrindu.

Krize:
Nors
visiems iki gyvo kaulo įgriso švaistymasis šiuo žodžiu, tačiau
prie taupymo programos visose išsivysčiusiose šalyse galėtų
smarkiai prisidėti
atviras kodas. Pakeitus atviromis programomis visas darbo vietas
valstybinėse įstaigose, būtų sutaupyta nemažai pinigų tenkančių
licenzijoms, antivirusinėms programoms ir biuro paketams pirkti
.Žinoma, dalį pinigų kainuotų darbuotojų perkvalifikavimas, bet
didžiajai daliai darbuotojų, dirbančių biuro ir kitom programomis
tas pasikeitimas būtų minimalus, lyg pereinant iš vienos Windows
versijos į kitą- juk visur panašus grafinis interfeisas (Prie to
dar galima paminėti Win7
nuplagijuota kde4 stilių, pasirinkus ji darbuotojai nepatirtu
jokio skirtumo. Dėkui MS dizainerių fantazijai:). Didžioji pasikeitimo našta
tektu sistemas prižiūrintiems asmenims, jų kvalifikacijos
tobulinimui, bet tai butu vienkartinė greit atsiperkanti
investicija.

Kaip pavyzdį galiu pateikti Meksika
(jei neklystu, nebeturiu to linko) kur krizes metu buvo pereita prie
atviro kodo- dabar atviro kodo programinė įranga ten užima 75
procentus, ir abejoju kad kas dėl to liūdi (išskyrus MS ,žinoma).

Pradėjus naudoti atvirą kodą,
skirtingai nei daugumos manoma, vietų ne sumažėtu, o padidėtu.
Atsirastu poreikis Linux specialistų, programų kūrėjų. Jau dabar
jaučiamas padidėjąs Linux profesionalų poreikis.

Džiugu kad naujasis JAV prezidentas
Barakas Obama
savo ketinimuose mato atvira kodą kaip Jungtinių Valstijų
ateitį.

Nacionalines OS:

Nežinau ar finansų krizės įtaka ar
ne, bet vis daugiau didžiųjų pasaulio valstybių nutaria sau
susikurti nacionalinę operacinę sistemą pritaikyta jų poreikiams
ir naudoti ja valstybiniame ūkyje . Pirmoji iš mano žinomų tai
paskelbė Kinija,
sukūrusi viešajam sektoriuj (interneto kavinėms, ir t.t) skirtą
RedFlag Linux versija. Kadangi viešosios įstaigos PC yra
labiausiai pažeidžiami virusų, tai bus naudinga ir vartotojams ir
šių įstaigų šeimininkams. Nesenai apie tokį projektą paskelbė
ir Rusija
. Ji ketina valstybinėse įstaigose pradėti naudoti savo
patobulintą, ir pritaikytą Linux versija. Gandai praneša kad tai
turėtu būti Mandriva Linux. Apie analogiškus planus skelbia ir Kuba.

Tokie planai yra naudingi pačioms
valstybėms, bei Linux naudotojams. Valstybės nesunkiai gali
susikurti pilnai sukomplektuotą operacinę sistemą, kuri veiktu
iškart įrašius, būtų atspari virusams ir nemokama. O pradėjus
didžiosioms valstybėms naudoti Linux kaip standartą, atsirastų
poreikis ir niša specialiai programiniai įrangai, o draiveriu
gamintojai būtu suinteresuoti pritaikyti savo įrangą Linux
sistemoms.

Gal ir gali kilti mintis kad tokios
valstybės kaip Kinija, gali naudoti nacionaline OS kaip gyventojų
sekimo įranki, bet naudojant Linux GPL, yra būtina patiekti
išeities tekstus, tad tokie bandymai greitai butų pastebėti.

Ateitis

Kalbant apie ateitį, Linux laukia
išties daug naujienų, kurios dar labiau padidins jo pranašumą
prieš Windows.

Naujausioji ubuntu versija žada būti
dar greitesnė,
ne tik startavimo, išsijungimo metu, bet ir dirbdama. Be to ji
naudos nauja failų sistemą (EXT4)

EXT4 pasirodymas. Phoronix
atlikti testai, puikiai parodo padidėjusi jos našumą.

Artėjantis Gnome3 išleidimas, bei jau
išleista ir šiuo metu tobulinama kde4 išties pradžiugins ne vieną
Linux vartotoją. Naujoji gnome versija vaizdo piešimą iš
procesoriaus perleis vaizdo plokštei, tai leis žymiai paspartinti
šią grafinę aplinka.

Nežinau kaip ir kaip greitai tai
paveiks tolimesnę Linux ateitį, o gal ir visa IT, bet teko girdėti,
kad Japonijos mokslininkai sugebėjo startuoti Linux
per 3s

Draugiškumas:

Ieškodamas Linux puslapių lietuvių
kalba radau seną lietuviška svetainę,
joje radau FAQ. Korio vieną ištrauka norėčiau paminėti:

Klausimas: Ar man verta instaliuotis Linux (ash nesu nei
programuotojas, nei sisteminis administratorius) ?

Atsakymas: Zhinoma, verta. Tada jus
tapsite ir programuotoju, ir sisteminiu administratoriumi. Na, o
jeigu rimtai, tai, deja, shiuo metu Linux dar nera visishkai
pritaikytas paprastiems vartotojams. Nors Linux tobuleja
fantastishkai sparchiai, per metus nueidamas toki kelia, koki windoze
nueina per 5 metus, jums vis dar prireiks ir zhiniu ir kantrybes.
Linux yra labai sudetinga operacine sistema, galimybemis keleriopai
lenkianti, pvz., WindowsNT ar Windows2000 operacines sistemas. Tad ir
trvarkytis Linuxe yra sunku. Shiuo metu Linux operacine sistema yra
tapusi prestizho reikalu - kiekvienas patyers kompiuteriu
specialistas jauchia savo pareiga ishmokti dirbti su Linux. Jei
norite, kad kiti kompiuteriu vartotojai, ypach specialistai, jaustu
jums pagarba, susiinstaliuokite Linuxa, ir gerai ji ishtyrinekite.

Tai buvo 2000. Sunku net įsivaizduoti
kaip Linux pasikeitė per 9 metus. Šiuo metu Linux jau yra toks
pats draugiškas kaip ir Windows, ir be problemų tinka paprastiems
vartotojams .

Kryptis:

Nemanau kad Linux darbine aplinka taps
labiau draugiškesnė. Jau šiuo metu ji yra išties aukštam lygy,
paprastam kasdieniniam darbai nebereikia nei konsolės, nei taip ko,
visus kasdienius veiksmus galima atlikti gan paprastai ir
intuityviai.

Kryptis kuria toliau judės Linux,
manau yra sistemos tvarkymo supaprastinimas, hardware palaikymas.
Tobulės open source tvarkykles, paprastės jų diegimas.

Kaip pavyzdį galiu pateikti ubuntu
8.10. nežinau kaip kitiems, bet man ši versija pirmoji be problemų
atpažino vaizdo plokšte (ATI x1300) ir pati sutvarkė jos
draiverius. Vaizdo efektais galėjau grožėtis tiesiai iš liveCD

Dominuojančios Sritys:

Kaip sritis kur Linux turi daugiausiai
potencialo galėčiau pasakyti dvi: tai jau anksčiau minėti
netbookai, ir mobilieji telefonai.

Atviro kodo populiarumas tarp telefonų
gamintojų sparčiai auga. O viskas prasidėjo nuo OpenMoko, pirmojo
atviro kodo telefono, kuriame vartotojai be varžymo galėjo
pasirinkti ir savo poreikiams pritaikyti šio telefono OS.

Ne taip jau senai ir Google pristatė
savo telefoną , su Linux pagrindu paremta Android OS
Mobiliuju
tel. ateitis
Kaip jau rašiau ankstesniuose straipsniuose ir Nokia
savo politika kreipia į atvira kodą, nesenai pareiškė QT
platinsianti su LGPL licenzija, bei ieškanti Linux programuotojų
savo naujajai OS Mameo

Taigi manau kad atviro kodo laukia graži ateitis, ir kuo toliau tuo svarbesnę reikšmę jis įgaus  visuotinėj ekonomikoj, ir mūsų kasdieniam gyvenymę.

Prieš penkiolika dienų pamatęs
straipsnį-pradžiamokslį kaip pradėti naudoti fluxbox iš smalsumo
nutariau ją išmegintį. Buvo visko per tas dienas: smalsumo,
sumišimo, džiaugsmo ir nusivylimo, bet dabar kai jau visai
pripratau norėčiau pasidalinti mintimis. Likau sužavėtas.
Nepaisant pirmo įspūdžio, fluxbox tapo išties patogi,
minimalistine sistema. Bet pradekim nuo pradžių:

Visas
paruošimą dariau pagal ši
straipsnį:www.ubuntu.lt
Pirmiausia buvau nustebintas
fluxbox įdiegimo: jį įrašydamas per synaptic tikėjausi, kad tai
užtruks kokias penkias minutes ir bus diegta minimum 25mb paketu.
Smarkiai suklydau, pati grafinė fluxbox aplinka užėmė ~1mb, ir
buvo įdiegta labai greitai.

./fluxbox 

Pirma karta įsijunges fluxbox patekau į visai nepažįstamą
aplinką: taskbar'as apačioje ir vienintelis meniu paspaudus dešinį
mygtuką ant darbastalio (ir tai kažkoks kreivas). Kompiuteris
atrodė tuščias.

Šiaip taip pradėjau tvarkytis: Nuėjęs į
~/.fluxbox direktoriją greitai perpratau fluxbox pagrindą, jo
paprastumą .Toje direktorijoje radau kelis tekstinius failus kur ir
yra saugomi visi nustatymai:
     

-menu  Jame saugomi fluxbox meniu
nustatymai. Truputi ji pakoregavus galima nesunkiai susikurti sau
patogų menių.

Ypatumai:

• Kiekvieną vykdomąjį menių punktą sudaryto 3 dalys:
  [exec] (pavadinimas) {komanda} o submeniu atrodo daugmaž taip:

[submenu] (pavadinimas)
[exec] (programa1)
{komanda1}
[exec] (programa2) {komanda2}
[end]

• skirtukas [separator]

-startup Čia sąrašas programų
kuriuos pasileis startuojant sistemai.

Ypatumai:

• kiekviena komandos eilutė pasibaigia &Prie šio failo
  beveik nelindau, nes įjungiant PC užkraunu tik porą programų,
  taigi mano pridėtos eilutės atrodė taip:

fbsetbg -f
/home/karolis/Paveikslėliai/fonai/graziausi/River.jpg &
#fono paveikslėlį geriausia nustatyti užkraunant PC
conky
& # sistemos monitorius, kuris kartu ir papuošia
darbastalį
skype & #be komentaru :D
aterm
-name aterm -sl 3000 -tr +sb -si -sk -sh 60 -fn
-misc-fixed-medium-r-normal-*-*-120-*-*-c-*-iso8859-2 -g 130×51-0+0
-bl &  # skaidrus artem terminalas, kuris įsiuvamas
į darbastalį
exec /usr/bin/fluxbox # fluxbox privalo
būti paleidžiamas paskutinis, geriausia ne foniniu režimu
-keys
man
labiausiai patikęs failas. Jo pagalba kiekvienam klavišui, klavišų
kombinacijai galima susieti tam tikrą komandą ar programą. Tarkim
norint padaryti kad firefox įsijungtu paspaudus win+F , į failą
reikia įdėti eilutę: “Mod4 F :ExecCommand firefox” . Šis
failas suteikia daugybe galimybių kurios placiau aprašytos
wikipedijoje
PS
nepatariu kokiai komandai suteikti vienintelio klavišo, nes tada
kiekvieną kartą paspaudus jį jūs paleisite programą.

Naršyklės

Tik pradėjęs naudoti fluxbox
pajutau koks lankstus linux gali būti. Fluxbox į sistemą įrašomas
vienas, visas kitas programas reikia įsirašyti pačiam, t.y
naršykles, darbalaukį ir kitą.
Mėgindamas fluxbox išmėginau
3 failų naršykles:

• xFCE pamėgta Thuran

• Paprasto dizaino EmelFM, sudaryta iš 2 failų explorerių ir
  terminalo.

• bei supergreitą rox-filer

kaip bebūtų pasilikau prie Gnomėj
pamėgo Nautilo

Desktop
Nors
šiaip Gnomėj darbalaukiu nesinaudoju, laikau išjungtą, bet
fluxboxe negalėjau neišmėginti, poros darbalaukių programų:
fDesk ir iDesk. skirtumų tarp jų beveik nepastebėjau: fdesk icons
šviečia visą laiką, o idesk tik ant jų parodžius kursoriumi.
Daugiau skiriasi jų sandara: fDesk naudoja vieną failą, kuriame
sudėta visų iconų informacija, tuo tarpu idesk, kiekvienai iconai
reikia sukurti atskirą failiuką.
Beje, norint sukurti naują
iconą neužtenka kažko nutempti į darbalaukį, reikia pridėti
kelias eilutes nustatymų faile (pavadinimą, komandą, paveikslėlio
adresą, ir iconos kordinates). Patogu ir ne spręskite jūs, nes man
jų praktiškai nebeprireikia (turiu klavišų kombinacijas
:)

Išvaizda:
Kaip
ir kituose linux temų pasirinkimas yra nemažas, žinoma neprilygsta
gnome ar kde, bet mano nuomone pakankamas. dizainas paprastas,
neperkrautas, minimalistinis. Temų galima parsisiųsti
iš:
http://fluxbox.sourceforge.net/
http://customize.org/fluxbox
http://www.box-look.org/

Reziume:
Mėgindamas
fluxbox sužinojau daug naujų ir naudingų dalykų. Fluxbox turi
išties daug  galimybių, netingint biški padirbėti, galima
susikurti labai patogią darbinę aplinką. Tikrai nemanau kad ji
tinka tik seniems pc :)

Pliusai:
klavišų susiejimas
menių
konfiguravimas
naudoja mažai pc resursų
neperkrauta patogi
aplinka
lengvai konfigūruojama

Minusai
Originalus menių
punktų išdėstymas, padrikesnis už gnome (padirbėjus
ištaisomas/tingint padirbėti gal ir priprantamas;)
paspaudus
alt+F4 persijungia ekranas (ištaisoma/iš dalies patogu).

Pabaigai
mano fluxbox'as, su aterm terminalu, conky monitorium, idesk
(gentoo-bubble-icons), black_glassLborderless tema. P.S. netolimoje
ateityje Sirex sudomintas ketinu išmėginti  E17
:)

Paskutiniu metu, artėjant ubuntu 9.04 ir windows 7 išliaidimams, ir vėl užsiplieskia daug ginču tema,LINUX vs WINDOWS, kuriose windows ‘fanboy’ vėl dalinasi savo turimais mitais: linuxe visas programas reikia kompiliuoti įrašinėjant, netinka žaidimams ir kita. Ta proga nutariau išsiaiškinti kaip gyvuoja linux žaidimu niša. Man jau atsibodo juose dalyvauti, tad šį straipsnį skiriu ne kontraargumentuoti diskusijas, bet linux gėrbejams, pasidalinti mintimis.

Linux žaidimus butu galima suskirstyti į tris rūšis: uždaro kodo komerciniai, žaidimai naudojantys kitu žaidimu variklius, ir atviro kodo žaidimai.

* Windows vartotojai iš dalies yra teisus sakydami kad linuxe trūksta žaidimų. Jei dažniausia kalba apie komercinius žaidimus (kuriuos ir težino :D). Taip, jų pasirinkimas yra išties skurdokas, kaip bebūtų tai yra ne dėl to kad linux per silpnas “kietiems” žaidimams, bet dėl to kad komercines kompanijos nėra suinteresuotos kurti žaidimus jiems, linux kol kas joms per maža rinka.
Iš tokiu žaidimu galėčiau parekomenduoti jau anksčiau aprašytą “Penumbra”, “Enemy Teretory Quake Wars”, “Savage2″ .
Didesni komerciniu žaidimu sąrašą rasit linuxlinks.com

* Kalbant apie perdirbtus žaidimus, naudojančius kitu žaidimu varikliukus, dideliu pagyrimo nusipelnė id Software kompanija, leidusi quake 3 varikliuką laisvai naudoti ir modifikuoti. Jis ir tapo žaidimų moder’ių mėgstamiausiu. Šio žaidimo perdirbinių yra daug, tad paminėsiu tik kelis (paskutiniai trys man labaiusiai patinka: ):

OpenArena

Tremulous

World of Padman

Wolfenstein: Enemy Territory


Urban Terror

* Kalbant apie atviro kodo žaidimus šendien padariau mini tyrimą- http://www.happypenguin.org/ svetainėje paskaičiavau, kiek išviso pasirodė įvairių žaidimų atnaujinimų, per pirmą šiu metų mėnesį. Resultatas išties džiuginantis, 109 atnaujinimai įvairiems žaidimams. Laisvu žaidimu gamintojiai išties nemiega.
Pamaniau negaišiu laiko aprašinėdamas tuos žaidimus, anglu kalba šiais laikais moka beveik visi, tad geriau viena kart pamatyti nei 3 kartus išgirsti :) ->> http://www.happypenguin.org/

Man asmeniskai labiausiai patiko:

Teewars


lincity-ng 2.0

SuperTuxKart 1.6

June 22, Enemy at the Gates

Regnum Online

Internete pamačiau įdomu straipsnį kaip atrodė linux prieš 9 metus, t.y 2000. Man pasidarė įdomu kaip jos pasikeitė per tuos 9 metus. Štai kelios foto.

Red Hat

Red Hat 6.1

Red Hat enterprise 5.3

Debian

Debian GNU/Linux 2.1


Debian GNU/Linux 4.0

Mandrake/Mandriva

Linux-Mandrake 7.0

Mandriva One 2009

SuSE

SuSE Linux 6.3

 openSUSE 11.1

Windows Linux

WinLinux 2000

Linux-XP Desktop 2008

Daugiau įvairiu linux distribucijų atvaizdu galite pamatyti čia

Tuxradar atliko įvairius testus su įvairiomis ubuntu ir windows operacinės sistemos versijomis. Stengtasi išmatuoti:

• Kaip ilgai trunka įrašyti kiekvieną sistemą
• Kiek disko vietos užema standartinis įrašymas?
• Kiek laiko trunka ijungimas ir išjungimas?
• kiek laiko trunka failų kopijavimas iš USB i HD ir is HD i HD?
• How fast can it execute the Richards benchmark?

Rezultatai išties džiugus daugelyje testų ubuntu žymiai lenkė windows, o keliuose nuo ju atsiliko visai netaug.
Testo rezultatus galite pasižūreti čia

Užtikau išties įdomu blogą, kuriame vienas patyręs linux vartotojas, ilgus metus praleidęs su linux darbo sumetimais turi grįžti prie windows. Savo įspūdžius ir patyrimus jis aprašo savo tinklaraštyje.  Šaunu yra tai tinklaraštis pradėtas rašyti prieš keliatą savaičių, visai nesenai, ir dar galima laukti naujų įrašų. Įdomaus skaitymo :)

Nors Linux populiarumas sparčiai auga, bet vis dar atsiranda manančiu kad neras sau tinkamų programų. Vakar Linux guru Blair Mathins pristatė 50 populiariausių šios OS programų